Feisbuke Rimas užrodė savo namo istoriją. Nors ji ir senoka (2011 metai). Bet tokia baisoka. Pamokanti sakyčiau.
Gali būti, jog tai išsikeroję gan giliai ir plačiai tuose namuose, kurie neturi savarankiško valdymo (atstovų ar valdybos).
Su Rimo leidimu publikuoju jo postą į čia. Prieš tai, nemėgstantiems daug skaityti santrauka:
- Žmonės išsirinko įgaliotinius.
- Nutarė pakeisti administruojančią įmonę.
- Esanti įmonė ėmėsi informacinio karo.
- Bendrijos susirinkimą pavadino mitingu ir padavė į teismą
Teismas baigėsi palankiai žmonėms:
Taigi copy/paste Rimo straipsnis iš Blogspoto:
LR Konstitucijos 25 straipsnis
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.LR Konstitucijos 36 straipsnis
Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.
Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.
Taigi, sulaukėme. Mūsų namus vis dar faktiškai administruojanti bendrovė, UAB „Pašilaita“ rašo pareiškimus policijai, duoda ieškinius į teismą, metodiškai stengdamasi apriboti mūsų iniciatyvumą. Bando eliminuoti iš kovos už savo teises, už mažesnes kainas aktyvesnius administruojamų namų gyventojus. Neabejojame, kad šios įmonės užsakymu yra platinami šmeižikiški užsakomieji straipsniai apie įgaliotus namų atstovus, ypatingai juodinantys mūsų aktyvistų iniciatorių – Romą Pavolą.
Negalime tylėti. Turi būti išgirsta ir mūsų pusė. Į mūsų, Medeinos gatvės gyventojų, poreikius turi būti įsiklausyta. Kodėl? Todėl, kad kitais galite būti kiekvienas iš Jūsų. Todėl, kad UAB „Vilnius“ kada nors gali įvesti tokias pat sąlygas, kokios dabar yra Pašilaičiuose, visam miestui, o gal net ir visai Lietuvai.
Negali būti! – pasakysite. Pasižiūrėkime į City Service įmonės planus. UAB „Pašilaita“ yra šios grupės įmonė. Savo ruožtu – City Service yra Icor (anksčiau „Rubicon Group“) grupės narė. Taigi:
„Ilgalaikis „City Service“ įmonių grupės tikslas yra 2011-2012 metais prižiūrimų pastatų plotą išplėsti iki 27 milijonų kv. metrų.“
Tuo tarpu dabar įmonė valdo:
„Grupei priklauso daugiau kaip 30 įmonių, kurių bendras administruojamų pastatų plotas sudaro daugiau nei 19 mln. kv. metrų.“
O tai 2008 metais buvo 19% Vilniaus, 32% Kauno, 40% Klaipėdos, bei 14% Lietuvos daugiabučių namų prižiūrimo ploto. Neabejoju, kad šie procentai bus išaugę, nes šiuo metu City Service savo tinklalapyje skelbia, kad „prižiūrimas daugiabučių namų plotas Lietuvoje viršija 8,5 mln. kv. metrų“. Tuo tarpu, kai 2008-aisiais jis buvo 5,9 mln. kv. metrų.
Taigi, kas nutiko? Kuo gi mus, Medeinos g. gyventojus, įgaliotus namų atstovus, užgavo įmonės veikla? Be jau minėtų šmeižikiškų, iš įvairių dienraščių atšviestų, straipsnių (kitoje pusėje buvo atšviečiama savaitės TV programa, idant žmonės iš karto A3 formato lapų neišmestų į šiukšliadėžę), dėl šios UAB uolumo, jau antrą kartą turime reikalų su teismais. Ir jei pirmą kartą atsakovu UAB „Pašilaitos“ ieškinyje buvo įtrauktas tik Romas Pavolas, Medeinos g. 11 daugiabučio namo įgaliotasis atstovas, tai šį kartą jau esame įtraukti 9-iese – Medeinos 1,3,7,9,11,13,17,19,ir 21 namų įgalioti atstovai. 2011m. balandžio 19d. turėsime gintis Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme.
Ir vis gi – ką gi jūs padarėte?! – paklausite. Bet geriau papasakosiu apie viską iš eilės.
Viskas prasidėjo nuo to, kad gyventojai pastebėjo UAB „Pašilaita“ sąskaitas neatitinkančias rinkos kainų. 2010m. rudenį 4-ių kambarių butai gavo net 150Lt sąskaitas už kitas paslaugas (valymą, šiukšlių išvežimą ir pan.). Buvo priskaičiuotos milžiniškos sumos už namo siūlių, lifto remontus. Jau nekalbant apie pačius kitų paslaugų tarifus – beveik visi jie buvo artimi Vilniaus miesto savivaldybės nustatytiems maksimaliems. Neapsikentęs 11 namo gyventojas Romas Pavolas pradėjo organizuoti susirinkimus prie Medeinos g. namų, ragindamas išsirinkti įgaliotus namų atstovus. 10-yje namų juos ir išsirinkome. Ponas Romas pasakojo, kaip jo ir gyventojų pastangų dėka pavyko nusimušti namo siūlių užtaisymo sąskaitą nuo 8000 iki 500Lt visam namui. Pradėjome derinti savo veiklą tarpusavyje, tartis. Pareikalavome UAB „Pašilaitą“ derinti visus įkainius ir numatomus darbus su įgaliotais atstovais. Iš pradžių manėme atsisakyti „auksinio“ laiptinių, liftų valymo. Galvojome užsivirinti šiukšlių šachtas, kad nereiktų mokėti už nepakeliamai kainuojančią jų dezinfekciją. Taip tikėjomės sumažinti ir šiukšlių išvežimo kaštus. Tačiau besvarstydami šias, gana drastiškas priemones, priėjome išvadą, kad yra resursų mažinti pačius paslaugų įkainius. Tuo labiau, kad kiti namų administratoriai ėmė teikti savo žymiai palankesnius pasiūlymus. Iš pradžių kreipėmės į UAB „Pašilaita“ (taip ir norisi ištarti – „Rubikoną“) dėl tarifų mažinimo. Jų pasiūlymų negalime vertinti kitaip, kaip tik „pokštavimą“ – pasiūlyme tarifai buvo sumažinti nežymiai, neįtraukiant visų savivaldybės numatytų darbų, dedamos žvaigždutės, griežtai buvo atsisakoma pasirašyti sutartis tarifų užfiksavimui. Taigi, nematydami išeities, ėmėme svarstyti kitų administruojančių įmonių pasiūlymus. Apklausę tų įmonių administruojamų namų gyventojus ir dar kartą pasiderėję dėl kainų, nusprendėme pakeisti daugiabučių namų administratorių. Pasirinkome UAB „Invalda Service“. Surinkę gyventojų parašus, juos pristatėme į Vilniaus miesto savivaldybės energetikos skyrių.
O štai tada ir prasidėjo. Savivaldybėje buvo gauti skundai. Maždaug po vieną iš kiekvieno namo. Skunduose buvo rašoma, kad mes parašus rinkome nepaaiškindami už ką, vos ne prievarta vertėme pasirašyti daugiabučių namų butų savininkus. Savivaldybės atstovai išsiaiškino, kad tai netiesa. Mes, savo ruožtu, turime įtarimų, kas galėjo skleisti tokią dezinformaciją. Mūsų turimais duomenimis, mūsų namuose gyvena ir City Service darbuotojai. Kas galėtų paneigti, kad jie galėjo patirti vienokį ar kitokį savo darbdavio spaudimą?
Buvo plėšomi namų atstovų skelbimai. Kartais net kelis kartus per dieną.
Kažkas pradėjo mėtyti į pašto dėžutes atšviestus įvairių dienraščių straipsnius su skambiomis antraštėmis, kaip antai „Kiršinami sostinės gyventojai“, „Užstosi kaimynus – lėksi nuo laiptų“, „Nuvilti Pašilaičių gyventojai gręžiasi atgal“, „?????? ?????????? ?????????????“ ir pan. Viskas viena tema – kad namų atstovai, t. y. mes, o ypač – Romas Pavolas (nenorom iškyla asociacijos su Julian’ Assange’u ir Wikileaks), esam apsišaukėliai, norintys pelno sau ir kad žmonės mumis netiki. Pagalvokime drauge minutėlę, kam tokie straipsniai yra naudingi? Pagalvojote? Ačiū. Tikriausiai pagalvojote, kad jie naudingi labai susirūpinusiems administratoriaus keitimu gyventojams?
Pagalvokime dar kartą. O dar geriau paskaičiuokime. Šie gyventojai, negailėdami savo laiko ir pinigų turėtų šviesti šiuos straipsnius ir mėtyti bent dešimčiai namų, t.y. į maždaug 10(namų)x84(butai)=840 dėžučių. Taigi, jiems tektų padaryti bent 840 vieno straipsnio kopijų. Dauguma tų straipsnių būdavo A3 formato, kurio kopijos kaina rinkoje yra apie 20 centų. Viso vieno straipsnio švietimas jiems turėtų kainuoti apie 168Lt.
Ar jūs tiek išleistumėte gindami savo administruojančią bendrovę? Jau nekalbant apie tai, kad tokių straipsnių būdavo po kelis į mėnesį. Taip pat turime duomenų, kad nebuvo apsiribojama 10-čia Medeinos gatvės namų. Buvo mėtoma ir į kitus aktyvesnius Pašilaičių namus. Dar daugiau – rusakalbiams buvo mėtomi straipsniai rusų kalba, o lietuviams – lietuviški. O kai kurie gaudavo straipsnius dviem kalbomis iš abiejų lapo pusių.
Atmeskime susirūpinusius gyventojus ir pažvelkime paprasčiau. Manau, kad šie straipsniai buvo platinami vienos UAB užsakymu. Tuo labiau, kad ta UAB turi gyventojų sąrašus, o pagal pavardes galima nustatyti ir tautybę. Blogiausiu atveju, galima atšviesti straipsnius skirtingomis kalbomis ant to pačio lapo.
Vis tik vieną kartą UAB „Pašilaitą“ pagavome už rankos. Sausio mėnesį mėtytoją, kuris prisistatė, kaip „UAB „Pašilaita“ visų reikalų tvarkytojas“ pastebėjo kaimynai. Buvo mėtomi lapukai, kad nuo 2011-01-01 UAB „Pašilaita“ mažins tarifus už kitas paslaugas, tuo pačiu palyginimui buvo pateikiami UAB „Invalda Service“ administruojamų Naujosios Vilnios namų tarifai, nė iš tolo neprilygstantys mūsų suderėtiems. Minėtą mėtytoją pasikvietėme į kaip tik tuo metu vykusį namų atstovų susirinkimą. Sugėdinome. Pažadėjo taip daugiau nedaryti. Ir iš tikrųjų – šie lapeliai buvo išmėtyti tik dviejose vieno namo laiptinėse.
Taigi, galvojate, kad tuo viskas ir pasibaigė? Na, pamėtė tai pamėtė. Nieko panašaus. UAB „Pašilaita“ stojo į kovą, pasitelkdama visas priemones, kokias tik įstengė sugalvoti. Gaila, kad visos jos prasilenkia tiek su verslo etika, tiek ir šiaip elementaria žmogiška morale.
Vilniaus miesto savivaldybei pagaliau pasirašius įsakymą dėl administruojančios įmonės keitimo, galvojome, kad laimėjome. Kad viskas. Sukvietėme gyventojus norėdami apie tai papasakoti. Ne tik apie tai. Dar apie metrologų nepatvirtintą šilumos apskaitą. Ir apie kreipimąsi į Prezidentę, Vyriausybę, Seimą. Tikėjomės surinkti 9-ių mūsų atstovaujamų namų gyventojus viename iš Medeinos gatvės kiemų.
Dėl prasto oro, o gal dėl to, kad buvo šeštadienis susirinko gal 40 žmonių. Neskaičiavome. Mes neskaičiavome. Mes tik norėjome pasakyti kas mums ir mūsų atstovaujamiems gyventojams svarbu. Sakėme, bet dėl šlapdribos ir mūsų prastų gerklių atokiau stovintys kaimynai skundėsi, kad nieko negirdėjo. Tačiau kažkaip mus išgirdo visiškai netikėti asmenys – kur buvęs kur nebuvęs sukinėjosi Imbrasas, Navickas, matėme Germano automobilį, 2 policijos ekipažus. Mus nuolat filmavo 2 vaikinai. Apsidžiaugėm – gyventojų pasitarimas mūsų namo kieme sulaukė stebėtino valdžios susidomėjimo. Deja, tuo tas susidomėjimas ir baigėsi. Greičiau tai buvo bandoma panaudoti kaip nemokamą priešrinkiminę politinę reklamą. Pasitarimas įvyko vasario 2 d. Taigi, prieš savivaldybės rinkimus.
Po to visi tai pamiršome, nes vasario 16 ponui Romui Pavolui buvo įteiktas šaukimas į teismą, kuriame jis, kaip atsakovas, buvo kaltinamas neteisėtu būdu rinkęs gyventojų parašus, naudojęs psichologinę prievartą. Antruoju ieškovu buvo Vilniaus miesto savivaldybė, kuri buvo kaltinama neva tai nepatikrinusi parašų, ir taip neteisėtai pasirašiusi įsakymą.
O, galvojate, atsirado kažkoks susipratęs pilietis, kuris nusprendė ginti savo teises ir laisves? Nieko panašaus. Piliečių teises ir laisves, savo nuožiūra, nusprendė ginti UAB „Pašilaita“.
Padėjome Romui kaip galėjome. Gilinomės į teisinius niuansus, rašėme, kaip mokėjome, atsakymą į ieškinį, pareikalavome atsakyti Vilniaus miesto savivaldybę. O ponas Romas nusprendė dar pareikalauti teisėto UAB „Pašilaita“ užstato. Šis užstatas garantuotų bent jau tai, kad kažkokia dalis gyventojų sukauptų lėšų nebūtų iššvaistyta. Paprašius užstato, UAB „Pašilaita“ išbraukė poną Romą iš atsakovų. Viskas būtų neblogai, jei ne laikinosios teismo priemonės – sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės įsakymas dėl administratoriaus keitimo. Mūsų administratoriumi, prieš mūsų valią, vis dar yra UAB „Pašilaita“. Šis akibrokštas negali likti nuošalyje. Reikalausime Vilniaus miesto savivaldybę įtraukti mus, namų atstovus į bylą trečiaisiais asmenimis.
Tuo metu į pašto dėžutes įkrito dar pora straipsnių ir „neabejingų kaimynų“ raštelis. Nelabai kreipėme į juos dėmesį. Tik šį kartą buvo akcentuojamas Imbrasas ir kad Romas Pavolas su juo susijęs. Taip pat buvo rašoma, kad Imbrasas, pasitelkęs Romą, ketina renovuoti Pašilaičius. Ką čia ir besakysi. Daug kartų per gyventojų susirinkimus pasisakėme prieš renovaciją.
Kitas akcentas, kurio tada nė nepastebėjome, buvo tai, kad gyventojų pasitarimas straipsnyje buvo vadinamas mitingu.
Kovo mėn. Romas Pavolas gavo šaukimą atvykti į policiją. 2011m. kovo 2 d. UAB „Pašilaita“ parašė pareiškimą, kad „UAB „Pašilaita”, siekdama tinkamai įgyvendinti savo funkcijas bei išlaikyti Pašilaičių rajone viešąją tvarką, gyventojų ramybę teikia šį pareiškimą dėl mūsų duomenimis neteisėto mitingo, kurio metu buvo pažeista viešoji tvarka bei LR Susirinkimų įstatymo reikalavimai“
Kadangi vasario 5 d. mes, visi Medeinos g. namų atstovai, drauge organizavome gyventojų pasitarimą, tai visi ir esame už jį atsakingi. Kiekvienas iš mūsų kabinome savo atstovaujamuose namuose skelbimus, kvietėme žmones, o šių metų balandžio 19d. 8 val. 30min visų mūsų bylos bus nagrinėjamos Vilniaus m. 1-ame apylinkės teisme, adresu Vilnius, Laisvės pr. 79A, pas budintį teisėją.
Kiekvienam iš mūsų gresia bauda nuo 500 iki 2000 Lt arba 30 parų arešto.
Man kyla daug klausimų. Tačiau svarbiausi jų :
Ar žmonės dar nori gyventi šioje „demokratinėje“ valstybėje?
Ar dar liko tokių, kurie nori čia gyventi?
Ar dar liko tokių, kurie galvoja, kad visur ir visada Lietuvoje galės apginti savo teises? Kad galės laisvai reikšti savo mintis?
Prezidente, paklauskite savęs dar kartą, kodėl žmonės bėga iš Lietuvos. Tik šį kartą sąžiningai atsakykite. Jie bėga, nes nesijaučia saugūs savo valstybėje. Jie nesijaučia ginami ir reikalingi. Tie paprasti darbininkai, kurių dėka mes visi valgome, važiuojame į darbą, prausiamės. Visiems reikalingi tik mūsų nuolankiai mokami pinigai ir kapų tyla. Tokie yra geriausi valstybės piliečiai. Ar ne taip?
Nežinau, ką šį kartą nuspręs teismas. Tik žinau, kad mes, namų atstovai, nepasiduosime.
Rimas, Medeinos g. 9 namo atstovas, Vilnius, Pašilaičiai.
——————————————————
Nežinau ar čia labiau motyvacija ar kaip tik demotyvacija, bet imkitės iniciatyvos patys ir tokių dalykų nebus.
Ir dar, su tuo susijęs buvo ir Delfi straipsnis. Dabar jau tokiems dalykams įvykti sunkiau.